Turiu turiu turiu turiu!!!!

Jei dabar į mane trenktų žaibas, tai bent mirčiau laminga. (kaip apgailėtina – mirti laimingai dėl kažkokio daikto…)

Grįžau iš koncerto prieš pusvalandį. Rašau, kol neišbarsčiau to nuostabumo.

Išvertus iš suomių kalbos žodis “rajaton“ reiškia “beribis“. Šie acappella am… dievai (blogai, net nebežinau kaip dar išsireikšti) patvirtina savo pavadinimą – galima padainuoti bet ką.

Šį ansamblį pirmą kartą išgirdau prieš savaitę. Tėtis paleido keletą kūrinių ir paklausė, ar noriu išgirsti gyvai. Man abejonių nekilo (ir tuo labai labai džiaugiuosi).

Koncertas buvo nuostabus. Nuostabus bendravimas su publika, nuostabūs kūriniai… Niekada negirdėjau nieko panašaus. Ansamblis patvirtino savo pavadinimą – niekada net nebuvau įsivaizdavusi, kad galima balsu taip puikiai pamėgdžioti elektrinės gitaros pjaustymą, motociklo burzgesį. Išėjau tokia truputį keista. Iki galo sužinojau, ką reiškia žodis “sužavėti“.

Aš nepaprastai laiminga, kad išgirdau juos. Tokia muzika… Ji šildo širdį.

Negirdėjai? Būtinai paklausyk!

Labanakt,

A.

Labai mielas savaitgalis, net Bražuolė man patiko. Nes pasidariau kad patiktų, tik su kaklaraiščiais… Nesakau kad buvo nesamonė, negražu taip. Tarkim kad buvo tiesiog keista.

O gatvės muzika… Na, pernai buvo geriau, bet nesakau kad šiemet buvo blogai. Labai smagu pasivaikščioti mieste, kai gatvė skamba… Gatvės muzikos diena galėtų vykti kelis kartus per metus

Sekmadienį kažkokiu mistišku būdu iškeliavau su tėvais į mamos bendradarbių šventę blah blah blah. Išplaukėm su valtimi, nuplaukėme į vidurį ežero, ir matos – mūsų šunė atplaukia pas mus! Akivaizdu, kad pagalvojo – durniai šeimininkai, plaukia skandintis. Žinant, kad ji bijo vandens, toks pasiaukojimas paglostė širdį.

Užtat šiandien… Pirmos dvi informatikos (nieko gero). Netikėtai pagavau save padėjusią galvą ant klaviatūros. Užmigus berods nebuvau, bet…

Vakar vakare netikėtai man pasiūlė sudalyvauti mokyklos muzikiniam ringe. Na ką, skambinu Ievai ir sakau kad JAMAM. Bet akivaizdu kad gal geriau nereikėjo, nes nusigrojom kaip reta. Nemalonu truputį, na bet ką padarysi.

Turbūt ta pačia proga ir tokia priplaukus šiandien buvau – žmonės man kažką sako, o aš jaučiu kaip dirba mano veido raumenys vaidindami šypseną, girdėjau, kaip kartais išmetu “Rimtai?“, “Taip“ ir “Ne“.

Na, bet kitą kartą pasistengsiu. Vienas nepavykęs bandymas nėra pasaulio pabaiga.

Apturėjau šiandien paskutinę perklausą (iki tol nažinojau ką reiškia šlapia pianino klaviatūra – kitą kartą teks į sceną lipti su servetėlėm), o trečiadienį – baigiamasis. Ta proga praleisiu chemijos praktinį, kurio visai norėjau (kiek žinau retai klasėje nepasitaiko nelaimėlių, apsipilančių kalkių pienu).

Va, o dėl perklausos visą dieną drebėjau, nors dabar net nesuprantu kokio velnio, neskaudėjo gi Na taip, pagrojau siaubingai, bet bijoti reikia ne nieko nelemiančių perklausėlių, o egzų. Dabar tokia juokinga pati sau atrodau.

P. S. Klasiokė pasakė, kad aš galėčiau būti rašytoja – atseit per lietuvių kalbos pamokas man labai sekasi rašyti visokiu humoristinius niekalus. Ji suklydo  – man tik sekasi pasijuokti iš savęs. Dažniausiai.

O šiandien net pagalvojau – gal dar tris metus mokytis ten? Bet sužinoju kad galiu galvot iki rugsėjo. Nežinau. Gal ir liksiu. Mano poelgiai manęs nebestebina.

Kažkaip netikėtai, bet ir aš turiu. Stengsiuosi šitą reikalą puoselėti. Tikrai. Pažadu.

A.